pražengimas

pražengìmas sm. (2) NdŽ; N 1. D.Pošk → pražengti 1. 2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294. 3. SD¹40,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I. 4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengìmas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengìmų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengìmą pila jiem in kailį (d.) Kpč. \ žengimas; antžengimas; dažengimas; įžengimas; išžengimas; nužengimas; pažengimas; paržengimas; peržengimas; pražengimas; prižengimas; susižengimas; užžengimas